Per Lietuvą ir pasaulį nuvilnijus žiniai, kad Kauno modernizmo architektūra įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą, metas iš tiesų pasižiūrėti į šį paveldą naujomis akimis ir nauju kampu. Iš vidaus!
Neabejojame, kad tikrai žinote, kaip atrodo ikoniniai tarpukariu Kaune iškilę pastatai – visgi 44 jų dar 2015 metais apdovanoti Europos paveldo ženklu.
Rudenėjant kviečiame neapsiriboti fotopasivaikščiojimais istorinėmis Kauno gatvėmis, bet susiplanuoti ir jaukias popietes modernistiniuose pastatuose. Nuo gyvenamųjų namų iki mokslo institucijų – tikrai yra ką apžiūrėti ir kuo pasidomėti. Vienos dienos tikrai neužteks – juk į UNESCO sąrašą įrašyta Naujamiesčio ir Žaliakalnio teritorija užima apie 450 hektarų, dar beveik tiek pat ploto – buferinė zona.
Vienas didžiausių apimtimi yra „dvigubas“ modernistinis pastatas – Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus ir Vytauto Didžiojo karo muziejus. Lyg karūna (čiurlioniškojo fasadas tikrai primena karūną!) į laikinąją sostinę nusileidęs statinys įdomus ir turtingomis ekspozicijomis, ir interjero bei eksterjero detalėmis. O kur dar Karo muziejaus sodelis, Prancūzijos ir Italijos pavyzdžių įkvėptas valstybingumo židinys?
A. Aleksandravičiaus nuotr.
Italija dvelkia ir čia pat esantys Kauno menininkų namai, projektuoti Vatikano nunciatūrai, bet jau pusę šimto metų kupini įvairiausių kūrybinių eksperimentų. Renginiai čia vyksta beveik kasdien, o darbo valandomis esate laukiami skaitykloje, kur galite padirbėti ar tiesio pabūti.
Vienas K. Donelaičio gatvės, svarbios miesto centro arterijos, simbolių – Prekybos, pramonės ir amatų rūmai. V. Landsbergio-Žemkalnio projektuoto statinio vertybei ir didybei nesunykti padėjo faktas, kad po karo čia įkurdinta biblioteka. Jos darbuotojai buvo itin atidūs aplinkai. Kol rekonstruojami didieji Kauno apskrities viešosios bibliotekos namai Radastų gatvėje, ji vėl glaudžiasi čia, kur aptiksite net autorinius tarpukario meistrų kurtus suolus. O mes rekomenduojame ir itin jaukią audioteką, kur paklausysite tarpukario muzikos įrašų.
Dailiausio šios gatvės, o gal ir viso Naujamiesčio pastato fasadas mielai pozuoja visiems architektūros mylėtojams. Didysis pastato langas įkvėpė UNESCO paraiškos koncepciją – apskritimas virto raide O, o ši – fraze „optimizmo architektūra“. Visa kita – jau istorija! Iljinų namas kruopščiai restauruotas, didžiajame jo bute šiuo metu veikia dizaino studija „Blank Page Studio“, nuolat rengianti ekskursijas smalsuoliams, norintiems viską nuodugniai apžiūrėti. Daugiau informacijos apie ekskursijas rasite čia, na, o mes laukiame žiemos, nes tuomet iš Danijos turėtų atskrieti dar viena svarbi žinia – tikimės, kad šis pastatas taps LEGO konstruktoriumi! Kaunastiškos idėjos autorius – Rokas Mikšiūnas.
A. Aleksandravičiaus nuotr.
Pabūti ir užsibūti galite ne viename memorialiniame muziejuje, menančiame tarpukarį. Tai – įspūdingu salionu ir nuostabiu darbo kabinetu garsėjantys A. ir P. Galaunių namai, muzikos kupini Miko ir Kipro Petrauskų namai, taip pat jaukios, sentimentais pripildytos Juozo Gruodžio, Balio Sruogos, Salomėjos Neries, Juozo Grušo vilos. Žinoma, ir buvęs Japonijos konsulatas, šiandien žinomas kaip Sugiharos namai. Vaikų literatūros muziejuje kadaise taip pat gyveno vienas rašytojas, ar žinote, koks?
Kauno centrinis paštas – kol kas ne muziejus, bet jau patvirtinta, kad čia įsikurs Nacionalinis architektūros institutas. Iki spalio pabaigos turite turbūt jau paskutinę galimybę šį Felikso Vizbaro kūrinį ištyrinėti tokį, koks jis yra dabar. Čia veikia Kauno bienalės paroda, atverianti netikėtus pašto kontekstus.
A. Aleksandravičiaus nuotr.
Prieš ar po apsilankymo garsiuosiuose „Art deco muziejuje“ ir „Amsterdamo mokyklos muziejuje“ (daugiau apie šias iniciatyvas skaitykite čia ir čia) rekomenduojame dar pasigrožėti rudenėjančiu Kaunu pro dideles kavinės vitrinas. „Caif Cafe“ veikia Arno Funko suprojektuotame Romano Polovinskio name – architekto indėlis įamžintas ant kavinės sienų, o sėdėdami joje su kapučino puodeliu spėsite ir KTU paskaitų grafiką sekti.
R. Tenio (Kas Vyksta Kaune) nuotr.
Teatrų ir scenos menų istorija ir šiandiena Kaune itin glaudžiai susijusi su modernizmu. Paties seniausio, Valstybės teatro (dabar – Kauno valstybinis muzikinis teatras) rūmas mena XIX amžių, bet tarpukariu jis atnaujintas, taigi modernizmo bruožų turi. O kino teatrų vienu metu Laisvės alėjoje buvo keliolika – dalies nebeįžiūrėtumėte nė pėdsako, kiti gi persimainę atlieka jau kitas funkcijas. Pavyzdžiui, art deco elementais padabintas „Odeon“ pastatytas 1925 m. Negirdėjote tokio? Išduosime paslaptį – 1960 m. kinas pavirto lėlių teatru, tebeveikiančiu ir dabar. Tarpukariu vienas prašmatniausių buvo art deco stiliaus „Metropolitan“ (architektai Vladimiras Dubeneckis, Klaudijus Duš-Dušauskas), pastatytas 1928-aisiais. Dramos teatras čia oficialiai atsikraustė 1959 m., po rekonstrukcijos, kuri pastatą pakeitė iš esmės, tačiau modernistinių bruožų tikrai yra.
Kino teatras „Romuva“ – seniausias Lietuvoje, baigtas statyti 1940 m., nepakeitęs savo paskirties. Tad kiekvienas apsilankymas pastate, neseniai iš pagrindų atnaujintame – didelė šventė autorinio kino gerbėjams. Tiesa, čia įrengta multifunkcinė salė, tad telpa ir šiuolaikinis šokis, ir koncertai.
A. Aleksandravičiaus nuotr.
Žinoma, Kaune yra kur studijuoti architektūrą – juk čia tarpukariu ir prasidėjo šio mokslo tradicija. Bet net jei rinksitės kitą studijų kryptį, galite studijuoti puikioje architektūroje. Prie Vienybės aikštės esantys KTU centriniai rūmai, pavyzdžiui, tarpukariu iškilo kaip Žemės bankas. Tai, kad šiame pastate kadaise būdavo sprendžiami ūkininkų likimai, nuspėti galima aukštai užvertus galvą ir apžiūrėjus Bernardo Bučo kurtus bareljefus. Beje, bankas projektuotas būti Karo muziejaus šešėlyje.
KTU Ekonomikos ir verslo fakultetas Gedimino ir K. Donelaičio gatvių kampe – pastatas, sumanytas kaip valstybės spaustuvė. Jos statybai 1923 m. buvo paskelbtas pirmasis tarptautinis architektūros konkursas nepriklausomoje Lietuvoje. Vokietis Henrikas Fišeris profesionaliai suprojektavo spaustuvės funkcijas atitinkantį pastatą, o jo pritaikymą Vytauto Didžiojo universiteto Centriniams rūmams parengė Vytautas Landsbergis-Žemkalnis. Pastate, kuriame veikia puiki biblioteka, išsaugota ir medžiagų atsparumo laboratorija, kurią 1923 m. įkūrė prof. Kazimieras Vasiliauskas. Visuomenei pristatomi unikalūs, dar veikiantys laboratoriniai medžiagų atsparumo prietaisai. Šiai aukštajai mokyklai priklauso ir katalikiško jaunimo organizacijai „Ateitininkai“ 1926 m. Felikso Vizbaro suprojektuoti rūmai, dabar – KTU Kultūros ir renginių centras (Laisvės al. 13).
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Centriniai rūmai (buv. VDU Medicinos fakultetas) – A. Mickevičiaus gatvėje. Pagal Briuselio universiteto pavyzdį Vladimiro Dubeneckio projektuotą pastatą įdomu apžiūrėti ir iš Spaustuvininkų gatvės, kur jis atrodo net modernistiškiau. Dar įdomiau – kad sovietų okupacijos metais rūsyje slapčia buvo laikomi lakūnų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno palaikai. Na, o kiek anksčiau įrengtas ir pirmasis Lietuvoje krematoriumas. Pastate veikia Anatomijos muziejus – eidami į jį atpažinsite režisieriaus Karolio Kaupinio filme „Nova Lituania“ matytas erdves.
Na, ir dar viena vieta tiems, kuriems svarbi studijų aplinka – Pelėdų kalnas! Čia, istoriniuose Kauno meno mokyklos rūmuose, veikia Kauno kolegijos Menų akademija, o visai netoli esančiame modernistiniame pastate ugdomi ir būsimieji mados dizaineriai.
Kad ir visą dieną aukštyn-žemyn galite važinėti modernistiniu ritmu, jei tik neapsisuks galva! Stebuklas, kad iki šių dienų išliko ir yra kasdien naudojami du tarpukariu modernėjančio miesto simboliais tapę funikulieriai. Aleksoto panorama užkilus šia transporto priemone dar gražesnė, o vyresnysis Aleksoto funikulieriaus brolis į Žaliakalnį užkelia per 1 min. 38 sek. Čia beliks giliai įkvėpti ir pasigrožėti tautiškumo simboliu, Kauno Kristaus prisikėlimo bazilika. Pradėta statyti tarpukariu, okupacijos metais ji kentė radijo gamyklos vaidmenį, o tikinčiuosius pakvietė tik atkūrus nepriklausomybę.
A. Aleksandravičiaus nuotr.
… o kur dar Kauno klinikos, į kurias užsukti, žinoma, linkime tik norint pasigrožėti interjeru? Ar neseniai restauruota, didžiąsias lietuvių pergales menanti Kauno sporto halė? Karininkų ramovė, tikram kauniečiui gražesnė už daugelį rūmų ir dvarų? Žodžiu, teks apsistoti tarpukario nuotykius bei diplomatines aistras menančiame viešbutyje „Metropolis“ ir pasilikti Kaune ilgėliau. Modernizmas – mūsų miesto DNR! Tad norintiems daugiau idėjų pasivaikščiojimams turime parengę net keletą architektūrinių maršrutų. Visus juos rasite www.kaunastika.lt ir „Kaunas IN“ turizmo informacijos centre Laisvės al. 36.
